Montessori
ugdymas
Vilniuje
Esame įpratę ugdyti vaiko intelektinius gebėjimus. Dažnai pamirštame, kad vaizduotė, kūrybiškumas, laisvės, savarankiškumo įgūdžiai taip svarbūs įgūdžiai vaiko gyvenime ir juos taip pat reikia lavinti. Montessori pedagogika išsiskiria apjungdama visų šių įgūdžių tobulinimą.
Pagrindinis M. Montessori mokymo principas – kad vaikas siektų tikslo, dirbtų ne dėl apdovanojimo tikimybės, o dėl vidinio pasitenkinimo ir džiaugtųsi bei didžiuotųsi savo pasiekimais ir rezultatais. Šis metodas skatina vaiką būti nepriklausomu ir savarankišku, moko sukoncentruoti ir ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį, skatina atsirasti arba sustiprėti vidinei vaiko motyvacijai veikti.
Montesori metodikos principai apima vaiko aktyvumą ir interesų sekimą, savarankiškumą, pasirinkimo laisvę, atsakomybę, mokymąsi skirtingo amžiaus grupėse ir stebėjimą. Montessori metodas buvo sukurtas, siekiant užtikrinti vaiko savarankiškumą, jo individualumą ir laisvę. Tai reiškia, kad vaikui turi būti suteikiamos visos sąlygos išreikšti savo individualumą ir savarankiškumą, o kiekviena priemonė turi padėti jam eiti savarankiškumo keliu.
VŠĮ „Augu pozityviai“ dirba profesionalus M. Montessori mokymo metodo pedagogas, kuris ugdo vaikus individualiose (grupinėse) Montessori pamokėlėse, taiko pripažintas mokymosi programas ir priemones, kurių pagalba vaikas supažindinamas su jį supančia aplinka. Taip pat mūsų įstaigoje taikoma speciali, Marijos Montessori metodu paremta terapija, skirta vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų.
Montessori ugdymo sistemos privalumai
Šis metodas leidžia vaikams mokytis savarankiškai ir skatina jų kūrybiškumą. 1907 m. sukurtas pedagogikos metodas remiasi išsamiomis stebėsenomis apie vaikų vystymąsi ir gebėjimų raidą bei nepraranda populiarumo iki šių laikų. Todėl Montessori pedagogika - patikimas, naudingas ir efektyvus įrankis, padedantis vaikams išvystyti savo kūrybingumą, užmegzti ryšį su aplinka ir skatinti smalsumą.
Montessori ugdymo metodo principai
Jos pagrindas – pasitikėjimas vaiku. Mes pasitikime tais vidiniais impulsais, kurie natūralūs kiekvienam žmogui.
Jei seksime vaiko interesus ir jo galimybes, neatsiras motyvacijos problemų ir mokytojui dirbti bus žymiai lengviau. Įrodyta, kad medžiaga, kuri vaikui patinka, kuriai jis nusiteikęs, pasisavinama daug geriau.
Užduotys yra taip apgalvotos, kad jas atlikti galima be įtampos ir jomis formuoja būtina nuovoka bei suvokimas. Pedagogas stebi kiekvieną vaiką ir seka jo vystymosi procesą, jei reikia – stebi ir tiria jį papildomai: tai suteikia galimybę nepraleisti problemų, kurios vėliau aštriai gali iškilti vaiko mokymosi procese. Kai vaikui sekasi – tai geriausia motyvacija dirbti toliau.
Vaiko aktyvumas ir sekimas jo interesais
Vaiko savarankiškumas ir nepriklausomumas toje aplinkoje, kur tai įmanoma
Pasirinkimo laisvė laikantis taisyklių ir elgsenos normų
Atsakomybė už save, savo aplinką ir aplinkinę erdvę
Mokymasis skirtingo amžiaus grupėse
Gyvenimiškas išsilavinimas (t.y. tai, ko mokome vaiką, turi būti pritaikoma gyvenime)
Stebėjimas – visi pedagogo sprendimai remiasi vaiko stebėjimu ir jo elgesio analize
Montessori pedagogikos taikymas vaikų ugdyme
Iš tiesų Motessori pedagogikos ypatumai išryškėja ugdymo įstaigose. Esame pripratę prie tradicinio mokymo būdo, kai vaikai klusniai susėda į savo suolus ir dirba pagal visiems suplanuotą bendrą tvarkaraštį. Neatsižvelgiant į vaiko gabumus ar stipriau išreikštą polinkį konkrečiai sričiai, visi pypliukai mokomi vienodai. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose laisvės, žinoma, yra daugiau, tačiau ji neapibrėžta, labiau paremta žaidimais be ugdančiosios funkcijos.
Mokyklos, kuri remiasi Montessori pedagogikos metodu, klasėje vaikai turi pasirinkimo laisvę, tačiau ji turi tam tikrų apribojimų, pavyzdžiui, vaikai gali pasirinkti tik iš pedagogų atrinktų užduočių ir medžiagos. Klasėje gali būti naudojamos elektroninės programos ir prietaisai, kuriuos galima tinkamai pasirinkti pagal tikslus. Montessori pedagogikos lavinimo patrauklumas slypi pasitikėjimu vaikais ir jų galimybėmis, kurie tampa motyvuoti, kai jų interesai – palaikomi ir skatinami.
Galite išsigąsti, kad niekas nekontroliuoja vaiko ugdymo proceso. Vis dėlto mokiniams kasdien privalomi bent jau penki dalykai: matematika, gimtoji kalba, literatūra, pasaulio pažinimas ir anglų kalba. Kai planas išpildytas, galima daryti tai, ką nori – žinoma, tik apsiribojant mokykliniais užsiėmimais. Taip pat laisvė pasireiškia pasirenkant eiliškumą nuo kurio mokomojo dalyko vaikas nori pradėti dieną. Jis gali užduotis rinktis pagal temą ir pasirinkti, kiek laiko skirs vienam užsiėmimui.